Įspūdingiausias (man) objektas iš Raudondvario visgi buvo apleistas Tauro alaus bravoras. Visai nesitikėjau jog teks tiek jame bastytis ir pavyks į tiek daug skirtingų jo vietų patekti, kurios buvo arba pačios vertos dėmesio arba nuo jų atsivėrė nepakartojamas vaizdas :-)
O štai ir antrasis įrašas iš dviejų dienų bastymosi Raudondvaryje – Parčevskių dvaras visame savo „gražume“. Antrąją savaitgalio dieną, kadangi VUŽK žygio metu ne daug kas spėta nufotografuoti, keturi fotografai/-ė nusprendė pasibastyti Raudondvaryje (irgi prie -15C). Kodėl kabutėse „gražume“ paklausite?
Taip jau nutiko, kad vieną ir tą patį savaitgalį teko abi dienas lankytis Nemenčinės Raudondvaryje, ir jo skirtinguose dvaro ir bravoro pastatuose, bei dalyvauti žygyje palei Neri. Šis įrašas, būtent apie pastarąjį žygį. Greitu metu bus publikuoti likusieji potyriai iš Raudondvario.
Nenuobodi dokumentika apie Lietuvos etnokultūrą. Skamba kažkaip įtartinai.. matyt ypač tiems, kuriems neįdomi nei Lietuva, nei etnokultūra, nei dokumentika. Bet, iš tiesų tokių filmų būna, ir šio įrašo „herojus“, būtent toks filmas – Semme :-)
Koncertas iš ryto? Kada? Taip anksti??