Taip jau nutiko, kad vieną ir tą patį savaitgalį teko abi dienas lankytis Nemenčinės Raudondvaryje, ir jo skirtinguose dvaro ir bravoro pastatuose, bei dalyvauti žygyje palei Neri. Šis įrašas, būtent apie pastarąjį žygį. Greitu metu bus publikuoti likusieji potyriai iš Raudondvario.

Savaime suprantama, žygis vyko žiemą, vieną iš šaltesnių savaitgalių(dieną buvo ~-15C, o nusileidus saulei sparčiai artėjo link -20C). Prasidėjo jis Raudondvaryje ir keliavome link Santakos (ten kur Vilija susilieja su Žeimena ir tampa Nerimi:-). Žmonės sako jog nuklampota buvo apie 13km, o žygiui vadovavo, matyt žymiausias VUŽK (Vilniaus Universiteto Žygeivių Klubo) vadas – Tadas Šidiškis.

Viena iš tarpinių stotelių buvo Skališkų ola, tai geologijos paminklas, su šaltiniuota siena. Vietiniai gyventojai ją naudoja kaip koplytėlę, mat tikima jog varvantis vanduo ir šalia esantis šaltinis turi stebuklingą galią – gydo sergančias akis. Ten žygeiviai sudainavę vieną tradicinių žygių dainų traukė toliau.

Vienas iš pakeliui sutiktų įdomesnių objektų – senovės baltų pažymėtas akmuo.