Palydint saulę

Čia turėjo būti „eilėraštukas“, apie skanų pyragą, mėnulį, šokinėjantį medžių viršūnėmis, vinguriuojantį, it gyvatė, kelią, juodas, tingias, kates, ir baikštų ežiuką, kuris privertė mane spausti stabdžius. Bet nesusirimavo, todėl ir nėra „eilėraštuko“, geros dienos visiems :-)

Nida: Parnidžio kopa, marios ir jūra

Beveik netikėtai, jau gan vėlyvą rudenį (kuomet Vilniuje jau beveik nebebuvo lapų ant medžių), išsipildė sena svajonė – pavyko susiorganizuoti kelionę į Nidą (ne pirmas kartas tenai, bet bent jau šis buvo toks, kokio visuomet ir norėjau – neapibūdinamas žodžiais :-) Jei Vilniuje jau buvo beveik akivaizdi žiema, tai pajūry radome tik įsibėgėjusį rudenį, medžius […]